Ekspertų įžvalgos: kaip GovTech gali pakartoti FinTech sėkmės istoriją?
Viena iš sparčiausiai Lietuvoje augančių ir sėkmingai konkuruojančių tarptautiniu mastu inovacijų sričių yra finansinių technologijų sektorius. Lietuva užima ketvirtą vietą pasaulyje tarptautiniame finansinių technologijų „Findexable“ reitinge bei pirmauja Europos Sąjungoje pagal išduotų FinTech licencijų skaičių. Kas padėjo Fintech tapti sėkmės istorija? Ko galime pasimokyti skatindami GovTech srities augimą?
Sausio 28 d. vykusiame renginyje „GovTech – strateginė Lietuvos kryptis?“, organizuotame „GovTech laboratorijos“, veikiančios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje, FinTech srities ekspertai mėgino atsakyti į šiuos klausimus. Diskusijos pašnekovas, LR Prezidento patarėjas Sigitas Mitkus išskyrė penkias sritis, svarbias bet kokiai iniciatyvai: žmonės, laikas, tarpsektoriniai ryšiai, puiki vadyba ir lyderystė: „Laikas inovacijoms, laikas mūsų valstybės tarnautojams, mūsų politikams truputėlį nuo rutinos atsitraukti ir pasižiūrėti plačiau. Ir tas lėmė būtent susifokusavimą į naujas sritis, į naują ekosistemą, kuri galėjo būti daug žadanti Lietuvai ir tapo daug žadanti Lietuvai. Na ir žinoma, lyderystė <…> vienareikšmiškai labai svarbi – ir politinė, ir institucinė, ir asmeninė lyderystė, kuri suburia žmones ir nukreipia juos bendrai veiklai.“
Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina, kalbėdama apie tai, kaip FinTech sričiai pavyko užaugti, pabrėžė, kad labai svarbu išsigryninti problematiką, kodėl norime padaryti konkretų pokytį: „Mes matėme, kad tie patys bankai, veikdami Skandinavijos valstybėse, pristatė visuomenei ir bekontakčius mokėjimus, ir begalę kitų sprendimų, o pas mus Lietuvoje nebuvo to. Mes ant to statėme istoriją, kvietėme, kompanijas iš užsienio važiuoti į Lietuvą ir padėti mums transformuoti mūsų finansų rinką, padėti mums kaip valstybei užtikrinti, kad mūsų visuomenė turėtų prieigą prie pigių ir prie pažangių sprendimų.“
„Transporto inovacijų centro“ vadovas Julius Norkūnas, prieš porą metų buvęs Nacionalinio Fintech komiteto valdybos nariu taip pat priduria, jog FinTech sėkmei Lietuvoje itin svarbus buvo ir atkaklumas: „Mes pasidarėme sąrašą TOP 250 kompanijų, <…> važiavome, darėme pristatymus ir galiausiai prisibeldėme. <…> Kada papuldavome į TOP kviestinių svečių renginius, kur šiaip paprastai negali patekti, turi turėti kontaktų, tada tu supranti, kad po truputį tave pradeda priimti į tą aukščiausios lygos ratą. <…> Visi turėjom tokią ambiciją – parodyti pasauliui, kad mes tikrai galime.“
FinTech klaidos ir pamokos – per skaudžius patyrimus
Diskusijos dalyviai pabrėžia, jog bene svarbiausia pamoka, kurią galima išmokti vystant GovTech sritį Lietuvoje, tai politinės lyderystės, palaikymo ir drąsos priimti sprendimus svarba. „Buvo atvejų kada nuo idėjos iki realaus sprendimo užtrukdavo pusantrų metų, du metus ir visada kildavo mums klausimas „kas tai būtų, jeigu mes sprendimą būtume priėmę per du mėnesius, per tris mėnesius? <…> Mes daug laiko išleisdavome diskusijoms vidinėms. Demokratinėje valstybėje tai visiškai normalu ir tik diskusijose gimsta tiesa, tačiau vis tik kyla klausimas – kas būtų, jeigu mes būtumėm sutrumpinę tą diskusijai skirtą laiką?“ – svarstė S. Mitkus.
J. Govina savo ruožtu išskyrė ir rizikas, kurios kyla, kai politinio palaikymo nėra. „Kai ateina kenkimas iniciatyvai – tai yra nesėkmė. Tas atvejis su puikiai visiems žinoma „Revolut“ įmone, [Stasio] Jakeliūno istorija, kai politikas viešai ir ne tik šalies mastu, tačiau ir į užsienį, tuo didžiuodamasis pasako, kaip mes čia, Lietuvoje, tokių prikviečiam kompanijų, kurios nežinia ką gali padaryti Lietuvai, yra jau labai neatsakingas veikimas prieš valstybę, sakyčiau. Tai yra nesėkmė, tai buvo nesėkmė, <…> pačiai teko kalbėtis su didžiuliais Jungtinės Karalystės bankais, kurie skambino ir sakė: „palaukite, pas jus čia yra kažkas politiškai neramu“ ir kurie šiek tiek jau pradėjo svyruoti – ar dirbdami su subjektais iš Lietuvos, ar patys eidami į Lietuvą, jie nedaro klaidos,“ – pabrėžė LB Priežiūros tarnybos direktorė pridūrusi, kad neatsargūs pasakymai gali labai stipriai pakenkti rinkai.
Kelias į sėkmę – asmeninis dėmesys ir aiškus tikslas
Lietuva neturi tokių gilių finansinių tradicijų kaip, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, tačiau verslus vis vien pavyko pritraukti. To paslaptis, teigia J. Norkūnas, yra asmeninio dėmesio rodymas kompanijoms iš pačių valstybės galvų: „Vežėmės kolegas iš Lietuvos banko, vežėmės iš Finansų ministerijos, <…> rodėm dėmesį ir vėliau netgi patys pastebėjom, kad kitos šalys pradėjo daryti panašiai. Mes matėme, kaip prancūzų tuometinis prezidentas [Nicolas] Sarkozy pradėjo važiuoti pas tas pačias kompanijas ir kviestis. <…> Atėjo suvokimas, kad tai, ką darom, darom gerai, kitos šalys pradeda daryti labai panašiai ir tai buvo geras stimulas.“
„Transporto inovacijų centro“ vadovas taip pat pridūrė, jog kompanijas pritraukti padėjo pastangos suprasti į Lietuvą kviečiamų kompanijų poreikius: „Visi būdavo nustebę, kaip galima kalbėtis su Finansų ministerijos atstovais, jie mums rodo dėmesį, kaip galima kalbėti su reguliatoriumi, kuris nori pabendrauti ir suprasti mūsų poreikius, skaudamas vietas. Tai ir buvo didžiausias sėkmės elementas, ko linkiu visiems kitiems sektoriams – surasti, kas turi tam tikrą svorį toje industrijoje ir įkalbinti, kad šie žmonės palaikytų.“
J. Govina išskyrė du elementus, padėsiančius vystyti GovTech rinką Lietuvoje: „Tikrai raginčiau išsigryninti, kodėl, ką mes čia norim padaryti. <…> Pirma: mes norim padaryti biurokratiją kaip įmanoma efektyvesnę, kad ji iš tikrųjų tarnautų visuomenei, <…> kad ji būtų efektyvi, greita ir atlieptų maksimaliai visuomenės poreikius. Antras momentas – eksportas. <…> Mes turime viduje to potencialo, norime tą potencialą išvežti į užsienį. Sukurkime E-Sveikatą, tobulą ir važiuokime į Europą, į Japoniją, kuri atrodo labai pažangi valstybė, bet iš tikrųjų GovTech srityje nėra, tai važiuokime ir pardavinėkime tuos sprendimus. Ir svarbu labai, kad važiuotų ne tik kompanija į parodas, bet važiuotų šalia ir koks ministras, sakytų, <…> tikrai garantuojame, kad tai yra naudinga.“
Apibendrindamas vykusią diskusiją, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros vadovas Gintas Kimtys savo ruožtu pabrėžė, jog tiek FinTech, tiek GovTech rinkų vystymas – vienos iš prioritetinių MITA veiklų. „Jau keletą metų dirbame prie „FinTech LT“ projekto, rodančio puikius rezultatus. Neabejoju, jog tokios diskusijos kaip ši atkreipia dėmesį ir į GovTech rinkos plėtrą Lietuvoje, o „GovTech laboratorija“ turi visas galimybes ir įrankius parodyti ir įrodyti, jog sprendimai šioje srityje yra būtini ir tai – neišvengiama viešojo sektoriaus ateitis,“ – tikino MITA vadovas.
